Lengvą galimybę gauti pelno lemia tai, kad fiksuotos žemos kokybės alkoholio produktų gamybos sąnaudos gali būti nedidelės. Sudedamosios dalys nėra didelės vertės. Jau vien tai sukuria erdvę geroms maržoms prekiautojams falsifikatais. Be to, viso pasaulio vyriausybės yra linkusios nustatyti palyginti didelius papildomus mokesčius alkoholiui tiek visuomenės sveikatos, tiek valstybės pajamų sumetimais. Tai reiškia, kad teisėtoje prekyboje kainos gali būti gerokai didesnės, todėl nelegalioje rinkoje atsiranda daug erdvės prekiauti mažesnėmis kainomis.
Dėl to jis tampa patrauklus nusikaltėliams, kurie gamina įvairius neteisėtus alkoholinius gėrimus, įskaitant padirbtas prekes (pildymas, klastojimas ir padirbinėjimas); kontrabandinius ir (arba) neteisėtai importuotus produktus (taip išvengiama importo muitų ir mokesčių); ir, kas yra pavojingiausia, neteisėtus produktus, įskaitant neskirtus vartoti žmonėms.
Būtent pastarasis kelia didžiausią grėsmę. Pasaulio sveikatos organizacija apskaičiavo, kad ketvirtadalis viso pasaulyje suvartojamo alkoholio yra nelegalus, tačiau priduria, kad kai kuriuose regionuose šis skaičius yra daug didesnis. Pavyzdžiui, beveik pusė alkoholio, suvartojamo Pietryčių Azijoje, ir daugiau nei trečdalis alkoholio, suvartojamo Afrikoje, yra nelegalus.
Taigi, netikrų mokesčių poveikį labiausiai jaučia neturtingiausi visuomenės nariai, kurie gali neturėti galimybės naudotis teisiniais atitikmenimis. Poveikis ypač skaudus tiems, kurie ir taip prastai maitinasi ir neturi tinkamų galimybių naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis.
Didžiausia problema yra sveikata. Interpolas mano, kad nelegalių alkoholio produktų sudėtyje gali būti tokių sudedamųjų dalių kaip antifrizas, etanolis, nagų lako valiklis ir net balzamavimo skystis. Klastotės gali sukelti aklumą, organų nepakankamumą ir baigtis mirtimi. Duomenys apie mirtinus atvejus visame pasaulyje yra labiau nepatvirtinti nei išsamūs, tačiau 2019 m. Indijoje mirę 154 žmonės (ir dar šimtai paguldyti į ligoninę) rodo didelį mirčių ir ligų skaičių - ir vėlgi, dažnai skurdesnėse šalyse,kur skurdas verčia žmones rinktis nelegalią rinką.
Be to, mirtinas šio verslo pobūdis yra didžiulis reputacinis iššūkis prekių ženklams, kurių produktai yra suklastoti, pateikiami į rinką ir sukelia ligas bei mirtį, sutepdami teisėtą pramonę nelegalios pramonės rezultatais.
Kaip ir daugelis neteisėtų prekių rinkos elementų, ypač didelį susirūpinimą institucijoms kelia rinkos varomosios jėgos. Šią prekybą dažnai skatina organizuotas nusikalstamumas, kai gaujos turi išteklių, kad galėtų gaminti, ir tinklų, kad galėtų tiekti, dažnai dideliu mastu. Be to, nemažos pajamos, gautos iš neteisėtų pardavimų, naudojamos kitai neteisėtai veiklai finansuoti, visų pirma prekybai žmonėmis ir narkotikais ir net terorizmui.
Dar didesnę žalą daro tai, kad, nors vyriausybėms nustačius palyginti didelius muitus, sudaromos sąlygos veikti nelegaliems gamintojams, dėl jų veiklos vyriausybės negauna labai reikalingų pajamų, o tai ypač svarbu artėjant pasauliniam nuosmukiui.
Todėl pasaulio vyriausybėms ir agentūroms vis labiau reikia imtis nuoseklių veiksmų, nes priešingu atveju nelegali prekyba toliau plėsis ir klestės, o dėl to dar labiau nukentės žmonės ir ekonomika.
Daugiau informacijos apie tai, kas daroma kovojant su šia prekyba, rasite svetainėje "Crime Stoppers International".
